FAIL (the browser should render some flash content, not this).
 


Išvykimas su vaiku į užsienį. Ar reikalingas vieno iš tėvų sutikimas?

Vaiko išvykimo į užsienio valstybę atveju, siekiant nepažeisti teisės normų, reglamentuojančių vaiko išvykimo į užsienio valstybę tvarką, bei siekiant, kad toks išvykimas būtų laikomas teisėtu, pirmiausiai svarbu atsakyti į kelis klausimus: su kuo į užsienio valstybę vyksta vaikas? Ar valstybė, į kurią ketina vykti vaikas priklauso Šengeno erdvei? Kuriam laikui ketinama išvykti?

Vaiko išvykimas į užsienio valstybę gali būti laikinas ir nuolatinis, t.y. išvykimas nuolat gyventi į užsienio valstybę. Laikinas vaiko išvykimas į užsienio valstybę yra tuo atveju, kai vaiko kelionės į užsienio valstybę tikslas yra turistinė kelionė, giminaičių lankymas mokyklos atostogų metu, kelionė gydimosi tikslais. Vadovaujantis 2002 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 302 patvirtinto vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo nuostatomis, vaiko laikinas išvykimas – tai Lietuvos Respublikoje gyvenančio vaiko išvykimas į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, kai nedeklaruojama kita vaiko gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal 1998 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą Nr. VIII-840, gyvenamąją vietą privalo deklaruoti Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai. Taigi vaiko išvykimas į užsienio valstybę ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui laikytinas laikinu išvykimu.

Vykimas gyventi į užsienį su tėvais, kur jie turi nuolatinius darbus, gyvenamąją vietą turėtų būti laikomas išvykimu iš Lietuvos Respublikos gyventi nuolat, kai turėtų būti deklaruojama gyvenamoji vieta užsienio valstybėje.

Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, atveju, siekiant nustatyti, ar būtinas vaiko tėvų ar vieno iš jų sutikimas, reiktų nustatyti, su kuo į užsienio valstybę vyksta vaikas. Tuo atveju, jei vaikas į užsienio valstybę vyksta su abiem tėvais, būtina turėti tik vaiko asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, t.y. pasą arba asmens tapatybės kortelę. Tuo atveju, jei vaikas į užsienio valstybę vyksta su vienu iš tėvų, kito vaiko tėvo sutikimas taip pat nėra reikalingas. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jei vaiko pavardė nesutampa su vieno iš tėvų, su kuriuo jis išvyksta į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, pavarde, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams pareikalavus, turi būti pateikiamas vaiko gimimo liudijimas. Tačiau tuo atveju, jei vaikas į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, ketina vykti vienas arba su jį lydinčiu asmeniu, vaiko tėvų arba bent vieno iš jų sutikimas yra būtinas. Tokiame sutikime parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno, arba seniūno.

Vaikui išvykstant į užsienio valstybę, nepriklausančia Šengeno erdvei, su jį lydinčiu asmeniu, bent vieno iš tėvų rašytiname sutikime turi būti nurodyti vaiką lydinčio asmens ir vaiko duomenys: vardas, pavardė, gimimo data arba asmens kodas, Lietuvos Respublikos piliečio paso, asmens tapatybės kortelės duomenys (numeris, kas ir kada išdavė, galiojimo laikas).

Tuo tarpu, jei vaikas laikinai vyksta į valstybę, priklausančią Šengeno erdvei, nepriklausomai, nuo to, su kuo vyksta vaikas, jis su savimi turi turėti tik asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Tuo atveju, kai vienas iš vaiko tėvų išvyksta su vaiku į užsienį gyventi nuolat, pažymėtina, kad toks išvykimas būtinai turi būti suderintas su kitu vaiko tėvu, aptariant bei nustatant tėvo, nevykstančio nuolat gyventi su vaiku į užsienio valstybę, bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tvarką.

Išvykstant su vaiku gyventi į kitą valstybę labai svarbu numatyti, kaip vaikui bus užtikrinama jo teisė bendrauti su Lietuvoje liekančiu tėvu. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Suteikti tėvui ar motinai galimybę bendrauti su vaiku yra to iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2002).

Civilinio kodekso 3.172 straipsnyje nustatyta, kad tėvai (jei jų nėra - globėjai (rūpintojai)) turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Tėvams nevykdant šios pareigos, vaiko teisių apsaugos tarnyba ar teismas gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais (CK 3.176 str.).

Išvykus su vaiku nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę be kito iš tėvų sutikimo, Lietuvoje likęs tėvas turi teisę kreiptis dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo į Lietuvą arba dėl teisės matytis su vaiku užtikrinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų.

Taigi, atsižlegiant į tai, kas išdėstyta, darytina apibendrinančioji išvada, kad, tuo atveju, jei vaikas vyksta į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, su tėvais arba su vienu iš tėvų, tėvų ar vieno iš jų sutikimas nėra reikalingas. Jei vaikas vyksta į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, vienas arba su lydinčiu jį asmeniu, t.y. be tėvų arba vieno iš jų, tėvų sutikimas yra reikalingas. Jei vaikas vyksta į užsienio valstybę, priklausančią Šengeno erdvei, su savim jis turi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jei vaikas į užsienio valstybę su vienu iš tėvų vyksta gyventi nuolat, toks išvykimas būtinai turi būti suderintas su kitu vaiko tėvu, aptariant bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tvarką.
 

J. Lipeckaja: „Išvykimas su vaiku į užsienį“. Vilnius, 2010