FAIL (the browser should render some flash content, not this).
 


Neteisėtas vaiko išvežimas. Išvykimas su vaiku nuolat gyventi į užsienį

1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų vienas iš tikslų - teisės matytis su vaiku gerbimo užtikrinimas visose valstybėse.

Vaiko išvežimas pagal Konvenciją laikomas neteisėtu, kai:

-          pažeidžiamos globos teisės, suteiktos asmeniui, institucijai ar kitai organizacijai atskirai ar kartu, pagal valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno prieš jį išvežant ar laikant, įstatymus; ir

-       jei išvežimo ar laikymo metu tomis teisėmis buvo kartu ar atskirai naudojamasi arba būtų buvę naudojamasi, jei vaikas nebūtų išvežtas ar laikomas;

-       vaikas, kuris dar nėra sulaukęs 16 m. amžiaus, nuolat gyveno Susitariančioje Valstybėje prieš pat pažeidžiant jo globos teises ar teisę su juo matytis.

Išvykstant su vaiku gyventi į kitą valstybę labai svarbu numatyti, kaip vaikui bus užtikrinama jo teisė bendrauti su Lietuvoje liekančiais artimaisiais vaiko giminaičiais – tėvu ar mama, seneliais, broliais, seserimis. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1 ir 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Tėvų dalyvavimas vaiko  auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Suteikti tėvui ar motinai galimybę bendrauti su sūnumi yra to iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2002).

Civilinio kodekso 3.172 straipsnyje nustatyta, kad tėvai (jei jų nėra - globėjai (rūpintojai)) turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus; tėvams nevykdant šios pareigos, vaiko teisių apsaugos tarnyba ar teismas gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais (CK 3.176 str.).

Išvykus su vaiku nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę be kito iš tėvų sutikimo, Lietuvoje likęs tėvas turi teisę kreiptis dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo į Lietuvą arba dėl teisės matytis su vaiku užtikrinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų.