FAIL (the browser should render some flash content, not this).
 


Palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą

Piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimas įmonių santykių praktikoje gana dažnas reiškinys, todėl aktualu būtų aptarti, kokio dydžio palūkanas galima prašyti teismo priteisti iš piniginės prievolės įvykdymo terminą praleidusio skolininko.

Gali susitarti tarpusavyje

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 6.261 straipsnyje (toliau tekste – str.) nustatyta, kad palūkanos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kuriuos, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą.

Palūkanos gali būti nustatytos šalių susitarimu (sutartinės) arba įstatymu (įstatyminės). Šalys gali raštu susitarti dėl palūkanų dydžio, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį (LR CK 6.37 str.). Taigi galimi du palūkanų nustatymo šaltiniai - įstatymas ir susitarimas.

Tuo atveju, jei Jūsų įmonė nėra su skolininku sudariusi sutarties ir taip raštu neįtvirtinusi sutartinių palūkanų, turėtumėte, vadovaudamiesi teisės normomis, nustatančiomis palūkanų dydį, taikomą piniginės prievolės įvykdymo terminą praleidusiam skolininkui, teismo prašyti priteisti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas.

Piniginės prievolės įvykdymo terminą praleidusiam skolininkui taikomų palūkanų dydį nustato LR CK 6.210 str.,  kuriame įtvirtinta, jog "Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio".

Nusako specialus įstatymas

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str. 2 dalis (toliau tekste – d.)).

Šis įstatymas yra parengtas pagal 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/35/EB "Dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose" reikalavimus. Šios direktyvos tikslai Europos Sąjungos valstybėms narėms (tarp jų ir Lietuvos Respublikai) yra privalomi. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas yra specialus įstatymas, turintis pirmenybę prieš Civilinio kodekso 6.210 straipsnį, nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (LR CK 1.3 str. 3 dalis). Minėtas įstatymas įteisina mokėjimų komerciniuose sandoriuose vėlavimo prevenciją kartu patvirtinant didesnes negu nurodyta Civiliniame kodekse palūkanas atsiskaitymo terminą praleidusiam skolininkui.

Nustatoma pagal Vilibor

Svarbu paminėti, jog CK leidžia kituose įstatymuose nustatyti kitą palūkanų dydį, tad Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatoma palūkanų norma lygi vieno mėnesio VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) palūkanų normai, padidintai 7 procentiniais punktais (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d.).

Pagal įstatymo 2 straipsnio 3 dalį bei 3 straipsnio 4 dalį, palūkanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimą atsiskaityti, dydis apskaičiuojamas taikant vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normą, padidintą 7 procentiniais punktais, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną. Tuo tarpu, antrąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną.

Taigi, jei skolininkui pareiga mokėti palūkanas atsirado 2008 metų pirmąjį pusmetį, pavyzdžiui, 2008 m. sausio 12 d., tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi bei 3 straipsnio 4 dalimi, skolininko atžvilgiu turėtų būti taikoma paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo 2008 metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną.

Prieš pirmojo 2008 metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną paskutinė palūkanų norma buvo paskelbta 2007 metų gruodžio 29 dieną. Šią dieną paskelbta mėnesio VILIBOR palūkanų norma buvo 5,83. Minėtą palūkanų normą padidinus 7 procentiniais punktais, išeina, jog skolininko atžvilgiu turėtų būti taikomos 12,83 proc. palūkanos.

Taigi galime pastebėti, kad tai žymiai didesnė palūkanų norma, kurią galite prašyti teismo priteisti iš piniginės prievolės įvykdymo terminą praleidusio skolininko, palyginus su 6 procentų dydžio metinėmis palūkanomis, kurios įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje (kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys).

Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo norma, įtvirtinanti vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normą, padidintą 7 procentiniai punktais, yra dispozityvi, ir šalys gali susitarti kitaip apskaičiuoti palūkanų dydį (pavyzdžiui, taikyti CK 6.210 straipsnyje nustatytas įstatymines palūkanas). Jei šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, teismas, nustatęs, kad sandoris atitinka Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, jei kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti šiame įstatyme nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. birželio 29 d. konsultacija "Dėl kai kurių Civilinio kodekso normų taikymo" Nr. A3 – 130).

Palūkanų skaičiavimo terminai

Palūkanos už nuostolius skaičiuojamos nuo prievolės neįvykdymo momento, jeigu sutartyje nenumatoma kas kita (LR CK 6.258 str. 7 d.), ir iki bylos iškėlimo teisme dienos.

Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad "šio straipsnio 4 dalyje nustatytos palūkanos už pavėluotus mokėjimus skaičiuojamos nuo kitos dienos po sutartyje nustatytos apmokėjimo datos arba nustatyto mokėjimo termino pabaigos". Kai sutartyje mokėjimo data arba terminas nenustatyti, palūkanos skaičiuojamos be atskiro pareikalavimo jas mokėti, esant tam tikroms minėtame įstatyme nustatytoms sąlygoms.

Procesinės palūkanos

Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorius turi teisę be minėtų palūkanų teismo dar prašyti priteisti metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tai yra procesinės palūkanos (LR CK 6.37 str., 6.210 str.). Procesinės palūkanos skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pastarųjų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. birželio 29 d. konsultacija "Dėl kai kurių Civilinio kodekso normų taikymo" Nr. A3 – 130).

Taigi palūkanos pagal įstatymą ar sutartį skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme numatytus atvejus, kai palūkanos skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo (pvz.: 6.874 str.). Po bylos iškėlimo pradedamos skaičiuoti procesinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. birželio 29 d. konsultacija "Dėl kai kurių Civilinio kodekso normų taikymo" Nr. A3 – 130).

Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, kuriame numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. birželio 29 d. konsultacija "Dėl kai kurių Civilinio kodekso normų taikymo" Nr. A3 – 130).

Išvados

Apibendrinant galima pasakyti, jog, jeigu nesate sudarę su skolininku sutarties ir dėl to nėra pagrindo sutartinėms palūkanoms egzistuoti, galite teismo prašyti priteisti įstatymines palūkanas iš piniginės prievolės įvykdymo terminą praleidusios skolininko, rinkdamiesi arba 6 procentų dydžio metines palūkanas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje, arba vis dėlto Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme įtvirtintą palūkanų normą, lygią vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normai, padidintai 7 procentiniais punktais, kuri yra žymiai didesnė už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytą palūkanų dydį.

Kokį palūkanų dydį bepasirinktumėte, jos bus skaičiuojamos nuo piniginės prievolės neįvykdymo momento iki bylos iškėlimo teisme dienos. Tuo tarpu nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo galite reikalauti teismo priteisti procesines palūkanas nuo priteistos sumos.

 

JURIST CONSULT GROUP (JCG)

 Teisininkė

 Jekaterina Lipeckaja